Karantino metu padaugėjo mūsų globojamų vaikų, augančių sunkiai besiverčiančiose šeimose, kurioms reikalinga pagalba buityje, dažniausiai - maistu. Taip kartu pildydami sergančių ar skurdžiai gyvenančių vaikų svajones, reguliariai stengiamės atliepti ir šių šeimų būtiniausius poreikius. Kartu suteikti viltį, kad net sunkiausias dienas išgyventi kartu yra lengviau. Nes yra šeimų, kurių svajonė turėti stogą virš galvos, būti sotiems, švariai apsirengusiems ar tiesiog sveikiems.

Kartu su stebukladariais išpildėme tūkstančius įvairiausių svajonių, pradedant naujais batukais, kalėdinėmis lemputėmis, žiemine striuke, baigiant stalo žaidimais, lėlėmis, lego ar telefonais. Vaikai, kurių namučiuose dažnu atveju trūksta maisto ir švarių rūbų, ne visada randa dovanas Kalėdų rytą po eglute ir pamažu nebetiki, kad šventės ir gerumas ateina į kiekvienus namus. Ne vienerius metus kartu vaikus prikėlėme tikėjimui, jog stebuklai nutinka; apglėbia rūpesčiu, meile, nuoširdžiu laišku, kalėdine dovana, šiluma ir džiaugsmu, dažnu atveju, nuo nepažįstamo žmogaus, tapusio stebuklu.

Mokslas yra tarsi besvoris. Vertybė, kurią visi, seniai baigę mokyklas, lengvai nešiojame. Tačiau visai šalia yra vaikų, kurie naujus mokslo metus pasitinka su nerimu ir baime. Džiaugiamės galėdami padėti sudėtingomis sąlygomis augantiems vaikams į mokyklą eiti su plačia šypsena, nauja kuprine, pilna sąsiuvinių ir pieštukų, švariais rūbais bei visomis reikiamomis priemonėmis. Vaikai ima laukti rudens, turi motyvacijos mokytis ir nebepatiria gilius randus paliekančių patyčių. Tikime gerumu ir mažais žingsneliais einame į svarbius pokyčius.